Mykolas Kleopas Oginskis sugrįžta į Lietuvą

Įgyvendindami Vystomojo bendradarbiavimo projektą „Kultūros istorijos sąsajos Lietuvos ir Baltarusijos kelyje“, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus drauge su Lietuvos istorijos institutu, Baltarusijos valstybine muzikos akademija, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir kitais projekto partneriais, 2014 m. spalio 3 d. Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje surengė X-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės, politinės veiklos pėdsakai: praeities atspindžiai, ateities perspektyvos“.

Vadovaujant aktorei Virginijai Kochanskytei, konferencijos dalyviams gražų muzikinį sveikinimą padovanojo Kultūros įstaiga „Kauno santaka“, M. Petrausko muzikos mokyklos atlikėjai Justinas Buta, Aleksandras Ivanovas ir Vaida Kulbokaitė. Jaudinančia gaida nuskambėjo birbynėmis atliekamas M. K. Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

Konferencijos dalyvius savo apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos Ambasados Baltarusijoje konsulas Vilijus Samuila, pasveikino Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Dalia Užpalienė. Ji, be visa kita, pasidžiaugė šių tęstinių konferencijų metu užsimezgusiais kūrybiniais Baltarusijos ir Lietuvos istorijos tyrinėtojų, mokslininkų bendradarbiavimo ryšiais, pabrėžė archyvinių tyrimų ir informacinės sklaidos svarbą M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių aktualizavimui.

Konferencijos vedėja ir istorinių tyrimų kuratorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, atkreipusi dėmesį į tai, kad jubiliejinė konferencija vyksta Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, pirmam pranešimui pakvietė šio muziejaus direktorių Osvaldą Daugelį. Prelegentas apžvelgė kunigaikščių Oginskių dailės kolekcijos, kurią sudaro per 300 dailės kūrinių, pristatymo plačiajai visuomenei galimybes. Pirmą kartą solidžią jubiliejinę parodą numatoma pristatyti 2015 m. rugsėjo 11 d.

Oginskių istorijos tyrinėtojas iš Baltarusijos mokslų akademijos Baltarusijos Istorijos instituto dr. Andrejus Macukas pateikė Oginskių giminės Breslaujos šakos istorinę apžvalgą. Dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas) apžvelgė Oginskių kovą dėl dėl lyderystės Lietuvos respublikonų judėjimui XVII a. pab. – XVIII a. pr. Didelio susidomėjimo susilaukė Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos dr. Linos Balaišytės pranešimas apie Elžbietos Oginskytės-Puzinienės mokslo mecenatystės veiklą; Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dėstytojos Šviesės Čepliauskaitės atlikta M. K. Oginskio fortepijoninės kūrybos palikimo studija – sensacija! – paaiškėjo, kad M. K. Oginskis sukūrė mažiausiai 40 polonezų (iki šiol buvo žinomi tik 24).

Baltarusijos valstybinės muzikos akademijos dėstytoja, puiki M. K. Oginskio kūrybinio palikimo žinovė dr. Sviatlena Nemahai apžvelgė Mocarto mokinio kompozitoriaus-pianisto Jozefo Violflio ir M. K. Oginskio kūrybinio bendradarbiavimo sąsajos.

Popietinė konferencijos sesija prasidėjo M. K. Oginskio atminimo ir kultūros paveldo puoselėtojo iš Baltarusijos Sergejaus Verameičiko autorine muzikine miniatiūra. Kolegoms iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus svečias perdavė šį rudenį restauruotų M. K. Oginskio rūmų Zalesėje fotografiją.

Ypač įdomus ir vertingas buvo Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėjos dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės mokslinis pranešimas „Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka – didikų akiračio veidrodis“. Konferencijos dalyviams buvo pristatyta ne tik vieno žymiausių XVIII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dignitorių ir diplomatų Andriaus Oginskio diplomatinės, valstybinės veiklos bruožai, bet ir jo sūnaus Mykolo Kleopo guvernerio prancūzo Jeano Rolay (Žano Rolej) 1786 m. sudarytas vaivados bibliotekos katalogas. Atsivėrė plati didiko kultūrinių, mokslinių interesų ir idėjų erdvė, kurioje brendo Mykolo Kleopo Oginskio asmenybė.

Ne mažiau įdomus buvo dr. Natalijos Sliž iš Baltarusijos teisės instituto Gardino fakulteto pranešimas apie Oginskių valdas Gardine XVII-XVIII amžiuje; Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus dr. Liberto Klimkos išradingai iliustruotas pranešimas „Apie M. Kl. Oginskio namą Vilniuje, Dominikonų g. 18/2“; Baltarusijos valstybinės muzikos akademijos dėstytojo Aleksejaus Frolovo pranešimas „Paslaptingasis Karolis Oginskis ir jo sonata“, kiti pasisakymai.

Konferenciją, kaip ir ankstesniais metais, vainikavo šviečiamoji-koncertinė programa „M. Kl. Oginskio polonezų kelias 2014“. Ją pristatė Aleksejaus Frolovo vadovaujamas instrumentinis trio „Vytoki“ iš Minsko ir vienos iš aktyviausių M. Kl. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejinės sukakties bei muzikinio palikimo populiarintojų Lietuvoje – akt. Virginijos Kochanskytės vadovaujamas trio, kurį, apart Virginijos, sudaro pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir dainininke Giedrė Zeicaitė. Programos pristatymo metu Mykolo Žilinsko dailės galerijos renginių salėje tvyrojusi šventinė nuotaika bylote bylojo: Mykolas Kleopas Oginskis po dviejų šimtmečių kelionės iš tiesų sugrįžta į Lietuvą. Nuotoliai ir laikas bejėgiai prieš polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodijos akordus.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos

muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas