Kunigaikštis Bogdanas MARCIJONAS Oginskis (? – 1625 / 1568–1640*, Motiejaus sūnus)
Kunigaikštis Bogdanas MARCIJONAS Oginskis (? – 1625 / 1568–1640*, Motiejaus sūnus) – Trakų pakamaris, husarų rotmistras, LDK kariuomenės pulkininkas, dalyvavęs Livonijos kare 1558–1582 m., Polocko (1579 m.) bei Vielikyje Luki (1580 m.) užėmimuose ir lenkų-švedų kare 1601–1602 metais. Jam priklausė Trakų vaivadijos dvarai Uogintuose, Kruonyje, kur jis pastatė pilį ir unitų bažnyčią, bei Vievyje (ten įkūrė spaustuvę, kurioje 1618–1619 m. pasaulį išvydo Meletijaus Smotrickio „Gramatika slovenska“ su Oginskių herbo atvaizdu). Jis vykdė diplomatines misijas, dalyvavo derybose su Rusija (1582, 1587, 1612, 1615 m.), buvo Vyriausiojo tribunolo deputatas ir Vilniuje veikusios Šventosios Dvasios stačiatikių brolijos seniūnas.
Buvo vedęs Reginą Valavičiūtę, turėjo keturis sūnus (Joną, Aleksandrą, Dmitrijų ir Samuelį Levą) bei tris dukteris. Joną (Mstislavo kaštelioną), Aleksandrą ir Samuelį Levą Oginskius amžininkai vadino „stačiatikių tikėjimo ramsčiais“. Jonas ir Aleksandras kartu su tėvu Bogdanu fundavo Minsko šv. Petro ir Povilo bažnyčią. 1612 m. jie pasirašė protestą prieš stačiatikių dvasininkų perėjimą į unitų konfesiją. Jonas Oginskis rėmė Dievo apreiškimo vienuolyną Mogiliave. Bogdanas Oginskis ir jo žmona yra palaidoti Kruonio stačiatikių vienuolyne. Mūrinėje bažnyčioje iki mūsų laikų išliko du antkapiai su reljefiniais riterių – Bogdano Oginskio ir jo sūnaus Samuelio Levo – atvaizdais.
( * Čia ir kai kuriose kitose teksto vietose Oginskių gyvenimo datos nurodomos dvigubai (pirma data – pagal S. Verameičiką, antra – pagal 1858 m. Leonardo Chodzkos sudarytą Oginskių giminės genealogiją (kopija saugoma Rietavo kultūros istorijos muziejuje).