Kunigaikštis Jonas Oginskis (1640–1684), Levo Samuelio sūnus
Kunigaikštis Jonas Oginskis (1640–1684), Levo Samuelio sūnus, Valkavisko vėliavininkas. 1655 m. perėjo į rusų caro Aleksejaus Michailovičiaus (Petro I tėvo) pusę.
1655 m. vyko Abiejų Tautų Respublikos karas su Rusija (1654–1667). Kaip tik tais metais rusai užėmė Vilnių ir Valkaviską. Jonas Oginskis, kaip Valkavisko vėliavininkas, tikriausiai pakliuvo į nelaisvę ir jo „perėjimas į Rusijos pusę“ buvo ne išdavystė, o trumpalaikis kompromisas, kad išsaugotų gyvybę.
1656 m. jis vėl dalyvavo LDK kariuomenės mūšiuose prieš Rusiją. Buvo Valkavisko maršalka (1657 m.), Mstislavo ir Polocko vaivada (1672 m.) bei Lietuvos etmonas (1682 m.). Yra kariavęs su turkais ir Krymo totoriais, dalyvavęs mūšyje prie Vienos (1683 m.). Valdė Mikulino (Vitebsko vaivadija), Bokštų (Minsko vaivadija), Krapiunicų (Valkavisko pavietas) dvarus. Buvo susituokęs su Ona Semaškaite (1645 m.), vėliau – su Joana Teodora Naruševičiūte (1660 m.). Turėjo sūnus Mikalojų Pranciškų, Rihorą Antaną (1697 m. jis vadovavo baltarusių ir lietuvių šlėktų konfederacijai prieš Sapiegų magnatus), Leoną Kazimierą, Aleksandrą, Kazimierą Dominyką, Marcijoną bei tris dukras – Oną, Marianą ir Eleną.