Hla­zi­na, Hlušano­kas – ku­ni­gaikš­čių, XIV a. gy­ve­nu­sių Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je, Smo­lens­ko že­mė­se, pra­var­dės (jos at­si­ra­do vė­liau, XVII a.).

Nelengva at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­kiai tau­ty­bei priklausė Ogins­kių protėviai – len­kų ar bal­ta­ru­sių.

Tuo me­tu Smo­lens­ko že­mės bu­vo et­ni­nė bal­ta­ru­sių te­ri­to­ri­ja, įėjusi į LDK su­dė­tį. Dar ir mū­sų lai­kais ten yra kai­mų, kur kal­ba­ma bal­ta­ru­siškai. Iš Smo­lens­ko že­mių yra ki­lę žy­mūs bal­ta­ru­sių po­etai Aleksandras Tvar­dov­skis bei Michailas Isa­kov­skis.

Ku­ni­gaikštis Va­si­lijus Hla­zi­na iš LDK ku­ni­gaikš­čio Ka­zi­mie­ro Jo­gai­lai­čio ga­vo Mstis­la­vo dva­rą Smo­lens­ko že­mė­se. Vė­liau Ka­zi­mie­ro įsa­ky­mu šis dva­ras bu­vo per­duo­tas Va­si­lijaus Hla­zi­nos sū­nui – ku­ni­gaikš­čiui Iva­nui.

Ku­ni­gaikštis Iva­nas Hla­zi­na (Va­si­li­jaus sū­nus), be krikš­to pa­var­dės „Hla­zi­ni­čius“, tu­rė­jo ir pra­var­dę „Pu­zi­ni­nas“. Su­pras­liaus si­no­di­ke yra už­ra­šy­ta: „Ku­ni­gaikš­čio Hla­zi­ni­no bei jo bro­lio ku­ni­gaikš­čio Iva­no Pu­zi­ni­no gi­mi­nė.“ Val­dant Ka­zi­mie­rui Jo­gai­lai­čiui, I. Hla­zi­ni­čius pa­bė­go į Mask­vą, ta­čiau jo vai­kai ir žmo­na pa­ke­liui bu­vo su­lai­ky­ti ir pa­si­li­ko LDK. 1494 m. Mask­vos ku­ni­gaikš­tis Iva­nas III pa­rei­ka­la­vo, kad LDK ku­ni­gaikštis Alek­san­dras išduo­tų Iva­no Hla­zi­ni­čiaus žmo­ną – ku­ni­gaikš­tie­nę ir vai­kus, ta­čiau to ne­bu­vo pa­da­ry­ta.

Jei­gu Iva­nas Hla­zi­na ne­bū­tų pa­bė­gęs, o jo vai­kai ir žmo­na ne­bū­tų su­lai­ky­ti ir pa­si­li­kę LDK, Ogins­kių gi­mi­nė ne­eg­zis­tuo­tų. To­li­mes­nis bėg­lio li­ki­mas Mask­vo­je yra ne­ži­no­mas.

Be 1496 m. pa­mi­nė­to I. Hla­zi­ni­čiaus sū­naus Ju­ri­jaus, ku­ni­gaikš­tis Iva­nas pa­li­ko ir dau­giau sū­nų: Di­mit­rą, Iva­ną (jo sū­nus Ti­mo­fe­jus pa­si­va­di­no pra­var­de „Pu­zi­na“ ir pra­dė­jo Pu­zi­nų gi­mi­nę), Le­vą, My­ko­lą ir An­drė­jų, ku­rie įtrauk­ti į Smo­lens­ko ku­ni­gaikš­čių ir ba­jo­rų są­ra­šą, su­da­ry­tą XV a. pa­bai­go­je. Vi­si jie va­di­no­si Hlu­ša­na­kais ar­ba Hlu­šo­na­kais.

Ku­ni­gaikštis Alioch­na Hla­zi­na (ant­ra­sis Va­si­li­jaus sū­nus) 1458 m. pa­si­žy­mė­jo ko­vo­je su kry­žiuo­čiais. 1486 m. jis ta­po Smo­lens­ko okol­ni­čiu­mi, 1492 m. ga­vo Ma­ma­jeus­ka­je kai­mą Smo­lens­ko že­mė­se. LDK ku­ni­gaikš­tis Alek­san­dras Jo­gai­lai­tis pa­sky­rė jį vie­ti­nin­ku Lu­či­ne, ku­ris pa­gal su­si­ta­ri­mą su Mask­va 1494 m. bu­vo grą­žin­tas LDK. 1496 m. Alioch­na ga­vo Ko­žu­cha­vo, Vech­rų, Raz­ra­bo­vi­čų, Niam­lio­na­vo ir Nas­ko­vo kai­mus Smo­lens­ko že­mė­je, 1498 m. – Ščar­bi­nų, Kaz­lo­vo ir Čul­ko­vo pri­vi­le­gi­jas, o 1499 m. – Da­vid­ko­vo bei Ska­va­rod­no. 1500 m. Mask­va už­ka­ria­vo Lu­či­ną, o Smo­lens­ko vie­ti­nin­kas ga­vo Ap­so dva­rą Bres­lau­jos pa­vie­te. Jis bu­vo ve­dęs Sa­pie­gai­tę, tu­rė­jo duk­rą Fe­do­rą Hla­zi­nai­tę, ku­ri po tė­vų mir­ties sa­vo dė­dės – ka­ra­liško­jo sek­re­to­riaus Iva­no Sa­pie­gos – pa­de­da­ma iš­te­kė­jo už mar­šal­kos Alek­san­dro Sal­ta­na­vi­čiaus.

Ku­ni­gaikštis Dmit­ri­jus Hlušona­kas (Iva­no sū­nus) 1486–1487 m. ga­vo smul­kias LDK ku­ni­gaikš­čio do­va­nas iš Smo­lens­ko pa­ja­mų. Di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Alek­san­dras jam pa­do­va­no­jo Žiež­ma­rių pa­vie­to Uo­gin­tų pri­vi­le­gi­ją.

Ku­ni­gaikš­čio Dmit­ri­jaus kar­je­ra ir „gi­mi­nės ge­og­ra­fi­ja“ Alek­san­dro Jo­gai­lai­čio lai­kais pa­ju­da į va­ka­rus, link Bal­ti­jos jū­ros. Uo­gin­tai yra Kai­šia­do­rių rajone, ne­to­li Kruo­nio, tarp Vilniaus ir Kau­no. Da­bar šia­me kai­me­ly­je li­ko vos ke­lios tro­bos. Per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą (1944 m.) vis­ką pa­sig­vie­šė lieps­nos. Iš­li­ko tik ne­di­de­lė lie­pų alė­ja. Į Uo­gin­tus at­va­žia­vus ku­ni­gaikš­čiui Dmit­ri­jui Hlušona­kui, pra­si­dė­jo ant­ro­ji šios gi­mi­nės is­to­ri­ja.

Aki­vaiz­du, kad 1510 m., po ku­ni­gaikš­čio Dmit­ri­jaus mir­ties, LDK ku­ni­gaikš­tis Žy­gi­man­tas II pa­tvir­ti­no, kad Uo­gin­tai pri­klau­so jo sū­nui Bog­da­nui.

Ku­ni­gaikštis Bog­da­nas Hlušona­kas (Dmit­ri­jaus sū­nus) 1542 m. by­li­nė­jo­si su ku­ni­gaikš­čiu Ba­rov­skiu dėl na­mo Vil­niu­je. 1555 m. jo naš­lė ku­ni­gaikš­tie­nė Ba­gu­mi­la Bogdanova, su­da­ry­da­ma te­sta­men­tą, sa­vo sū­nus Mo­tie­jų ir Fio­do­rą, taip pat ir ve­lio­nį vy­rą įvar­di­jo ku­ni­gaikš­čiais Ogins­kiais iš Ko­zels­ko.

Pra­de­dant šiuo XVI a. vi­du­rio įra­šu te­sta­men­te, iš­ny­ko ku­ni­gaikš­čių gi­mi­nės pra­var­dės Hla­zi­na ir Hlušona­kas. Nuo to lai­ko iki pat mū­sų die­nų varto­ja­ma gi­mi­nės pa­var­dė Ogins­kiai, su­da­ry­ta pa­gal lie­tu­viško Uo­gin­tų mies­te­lio pa­va­di­ni­mą.